Rekomendacijos, organizuojant gamtai ir klimatui draugiškus renginius
Atsisiųsti tvarių renginių gidą
Kodėl verta organizuoti gamtai ir klimatui draugišką renginį?
Idėjos, kaip organizuoti gamtai ir klimatui draugišką renginį, generuojamos, viešinamos ir praktiškai įgyvendinamos jau kurį laiką. Tokia praktika privaloma aplinkosaugos organizacijoms, renginių organizatoriams ir įvairiausioms įmonėms, taip pat aktuali norint patraukti žiniasklaidos dėmesį. Atsižvelgdama į tai nevyriausybinė organizacija Latvijos gamtos fondas, įgyvendindama projektą „Game On: neleiskime klimato kaitai nugalėti!“ paruošė rekomendacijas, kaip organizuoti gamtai ir klimatui draugiškus renginius. Jos pagrįstos paties Latvijos gamtos fondo aplinkosaugos specialistų, Latvijoje vykstančių festivalių organizatorių patirtimi, bei ekspertų įžvalgomis.
Tikimės, kad šios rekomendacijos paskatins visapusiškai įvertinti renginio organizavimo eigą, etapus ir padės atidžiau apgalvoti, kaip įprastus procesus paversti tvaresniais, draugiškesniais aplinkai.
Rekomendacijos parengtos, daugiausia atsižvelgiant į festivalių po atviru dangumi poreikius ir poveikį. Tačiau didelė dalis patarimų bus naudinga ir kitokio pobūdžio renginiams, nes su daugybe iššūkių susiduria tiek koncertų, tiek konferencijų, vestuvių ar sporto varžybų organizatoriai (pavyzdžiui, maitinimo ir vienkartinių indų problema).
Rekomendacijos bus naudingos tiek renginių prodiuseriams, tiek įvairiems su renginiais susijusiems asmenims – atlikėjams, maisto tiekėjams, prekybininkams, teritorijų tvarkytojams, keleivių pavežėjams, techniniams darbuotojams, renginių patalpų savininkams, komunikacijos specialistams, rėmėjams ir savivaldybėms, kurių teritorijoje vyksta šie renginiai.
Susirūpinimas klimatu gali pasireikšti įvairiai: jei vienam suprantamiau pradėti mažinti atliekų kiekį, kitas gali pradėti skaičiuoti, kaip sutaupyti dalį renginiui reikalingos elektros energijos. Renginių organizatorius gali orientuotis į aplinkai draugišką atvykimo į renginį būdą arba ne tik rūpintis, kad aplinka nebūtų prišiukšlinta, bet ir stengtis supažindinti visuomenę su vietinėmis gamtos vertybėmis. Galima pasirinkti savo kryptį, galima taikyti visko po truputį ir susitelkti į tai, ką galite įgyvendinti jau šiandien!
Nors renginio organizavimas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, galima išskirti penkis pagrindinius aspektus ar dalis, į kurias būtina atsižvelgti planuojant ir organizuojant renginį. Tai: maitinimas, atliekos, energija ir vanduo, transportas ir vieta. Rekomendacijos parengtos kiekvienai iš šių kategorijų. Kviečiame susipažinti, kodėl kiekviena iš jų yra svarbi gamtos ir klimato apsaugos požiūriu!
Mūsų suvartojamas maistas daro didelę įtaką aplinkai. Žemės ir vandens išteklių naudojimas – tai tik pora iš mūsų daromos įtakos pavyzdžių, todėl svarbu išmanyti šiuolaikines maisto gamybos sistemas ir, organizuojant renginius, stengtis užtikrinti kuo mažesnį poveikį gamtai ir klimatui. Organizatoriai turi galimybę lankytojams ir dalyviams pasiūlyti aplinkai draugiškesnį pasirinkimą. Taikydami šiame gide surinktus patarimus galite sumažinti tiek susidarančių maisto atliekų kiekį, tiek maisto gamyboje susidarančio CO2 emisijas bei suvartojamų išteklių kiekį.
Maisto poveikis aplinkai susijęs ir su visu tuo, kas vyko iki produktų atgabenimo į renginį: tai produktų auginimas, žemės ūkio paskirties žemės paruošimas (gali būti, buvusiose gamtinėse teritorijose), laukų tręšimas, apdorojimas pesticidais, transportavimas, pakavimas.
Renginio metu susidaro įvairių atliekų. Susidarančių atliekų tipas ir kiekis priklauso nuo renginio tipo, jo trukmės ir vietos. Pavyzdžiui, jei renginyje yra kelios muzikinės scenos, jas montuojant ir įrengiant, gali susidaryti daug atliekų. Atliekos yra gerai matomos, kitaip nei, pavyzdžiui, CO2 emisijos, kurių plika akimi nepamatysi. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl dažnai pirmieji renginių organizatorių žingsniai draugiškesnio aplinkai renginio link yra susiję su atliekų mažinimu.
Atliekų kiekį lengviausia sumažinti, kovojant su priežastimis. Mažiau daiktų – mažiau atliekų!
Energija ir vanduo – tai du dideli „žaidėjai“ kalbant apie išteklių taupymą ir aplinkos tausojimą.
Energija renginiuose reikalinga ne tik apšvietimui ir garsui, bet ir maistui gaminti bei patiekalams ir gėrimams šaltai laikyti (šaldikliams bei šaldytuvams). Renginių filmavimas ir vaizdo failų saugojimas, apdorojimas ir transliavimas taip pat reikalauja energijos, todėl net ir svečiams renginyje „dalyvaujant“ nuotoliniu būdu, energijos suvartojimas ir CO2 emisijos vis tiek išlieka.
Vanduo yra būtinas gyvybei palaikyti, socialinei ir ekonominei gerovei, ekosistemų apsaugai ir išsaugojimui. Vandens suvartojimas didėja, augant pasaulio gyventojų skaičiui. Pasaulyje yra sausrų ir kaitros kankinamų regionų, kuriuose vandens trūkumas tampa vis ryškesnis, be to, daugelyje pasaulio šalių žmonėms jau dabar trūksta švaraus geriamojo vandens. Lietuvos gyventojai vandens trūkumo dar nejaučia, tačiau vandens taupymas padeda sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Jei renginys vyksta po atviru dangumi, vanduo turi būti kažkaip transportuojamas, o tai reiškia ir energijos, ir žmonių darbo sąnaudas. Tiek viduje, tiek lauke karštas vanduo turi būti šildomas, ir tai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Todėl svarbu vandens nešvaistyti veltui – vis tik tai išteklius, kuriam tiekti naudojame energiją, išleidžiame pinigus ir galiausiai sukuriame naujas CO2 emisijas. Tai ir etinio pobūdžio klausimas – ar turėtume ką nors beatodairiškai naudoti vien todėl, kad šiuo metu mums to netrūksta?
Žinoma, kad ne. Be to, dabartinė klimato kaita žada ir daugiau ekstremalių oro reiškinių. Jeigu bendras vandens kiekis Lietuvoje, greičiausiai bus pakankamas, vis tiek yra tikėtini hidrologinių sausrų laikotarpiai, kurių jau pasitaikė ir ankstesniais metais.
Transportas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visuomenėje, nes jo prieinamumas ir efektyvumas tiesiogiai veikia mūsų gyvenimo kokybę. Tačiau tuo pat metu jis prisideda prie klimato kaitos, oro taršos, transporto sistemai reikalingi keliai užima didelius žemės plotus.
Pavyzdžiui, 2018 metais 30,2 % Lietuvoje susidariusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetė transporto sektorius.
Auksinė taisyklė: kuo mažiau važinėsite, tuo geriau!
Renginys prasideda nuo idėjos, kurią norėtųsi įgyvendinti. Paprastai kitas žingsnis – suprasti, kur tai galima įgyvendinti.
Ideali renginio vieta geografiniu požiūriu yra ta, kurią dauguma dalyvių ir svečių gali pasiekti pėsčiomis, važiuodami dviračiu ar viešuoju transportu. Ideali vieta yra ta, kuri yra lengvai pasiekiama renginyje dalyvaujantiems tiekėjams ir prekybininkams. Idealios patalpos yra energetiškai efektyvios – tos, kuriose šiluma iš karto neišgaruoja į orą, tokios, kuriose šildymas gali būti reguliuojamas pagal poreikį, tokios, kuriose šviečia LED lempos, tokios, kuriose yra A klasės energiją taupanti įranga, tokios, kuriose vėdinant galima atidaryti langus, tokios, kuriose bet kada galima rūšiuoti atliekas (tam įrengtos specialios dėžutės). Tokios, kuriose už tai, kas suvartota ir pagaminta – vandenį, suvartotą šilumą ir energiją, susidarančias atliekas – reikia mokėti atskirai, o ne viskas įskaičiuota į kainą, nes būtent sąskaitos padidėjimas ar sumažėjimas gali paskatinti visus renginio dalyvius dirbti taupiau, nuolat galvojant apie išteklių vartojimą ir taupymą.
Tačiau realybėje gali atsitikti taip, kad pastatas yra modernus ir energetiškai efektyvus, tačiau yra tokioje vietoje, į kurią nevažiuoja viešasis transportas. Gali atsitikti taip, kad į tą vietą važiuoja traukinys, tačiau pastatas yra pasenęs, sudėtingai ir brangiai šildomas. Ir tada, kai tenka organizuoti didelį renginį, gali atsitikti taip, kad šalyje yra tik viena ar keletas vietų, kuriose teoriškai jį būtų galima surengti – tokiu atveju dalis kriterijų tampa nesvarbūs, nes tiesiog nėra kito pasirinkimo.
Kaip surengti gamtai ir klimatui draugišką renginį?
Priimdami sprendimą organizuoti gamtai ir klimatui draugišką renginį, pirmiausia turite išsiaiškinti, kas iš Jūsų komandos bus atsakingas už žaliųjų principų įgyvendinimą. Mažam renginiui gali pakakti vieno žmogaus, kuris galėtų viską prižiūrėti. Kitose situacijose pareigomis galima pasiskirstyti, paskiriant vieną žmogų, atsakingą už maisto „žalinimą“, kitą – už atliekų srautų reguliavimą, dar vienas kolega galėtų užtikrinti, kad elektra būtų naudojama jos nešvaistant.
Taip pat renginio eigoje ir ypač jo pabaigoje būtina matuoti ir registruoti sunaudotų išteklių bei susidariusių atliekų kiekį – bet kokia statistika ir skaičiavimai padės kitą kartą priimti tvaresnius sprendimus! Pavyzdžiui, galima apytiksliai pamatuoti, kiek CO2 „išskirta“ vienam lankytojui arba dalyviui. Apytiksles renginio CO2 emisijas galima apskaičiuoti čia.
Kviečiame pradėti planuoti gamtai ir klimatui draugiškesnį renginį, susidarant renginio patarimų sąrašą! Įvedus planuojamo renginio parametrus, matysite rekomendacijas, kurias galite įgyvendinti kiekvienoje iš penkių anksčiau minėtų renginio organizavimo sričių. Galima atsisiųsti kiekvienos skilties patarimų sąrašą atskirai. Taip pat visos rekomendacijos apibendrintos gamtai ir klimatui draugiško renginio gide!
