Lobiai Lietuvoje
Lobis arba (geocach’as) dažniausiai yra didesnis ar mažesnis konteineris. Kiekviename lobyje paslėpta užrašų knygutė, vadinama registracijos knygute, pieštukas ar tušinukas ir maži suvenyrai, skirti apsikeitimui. Kitaip tariant, lobiautojas lobyje palieka savo suvenyrą ir tuomet kažką iš rasto lobio gali pasiimti. Kiekvienas lobis turi savo unikalų vadinamąjį GC kodą. Lobių namelyje taip pat rasite medinių monetų, geocaching žaidėjų vadinamų SWG. Galite pasiimti jas kaip suvenyrą!
Traukinys
Kelionės traukiniu (pakeičiant keliones lėktuvu) yra vienas iš būdų pristabdyti klimato kaitą. Traukinys išmeta vos 41 g CO2 kilometrui, kai lėktuvas – apie 150 g CO2 vienam nuskristam kilometrui. Taigi, pasirinkimas keliauti traukiniu gali gerokai pristabdyti klimato kaitą. Todėl Šiaurės šalyse netgi atsirado terminas „flygskam“, reiškiantis gėdą skristi lėktuvu, taip akivaizdžiai prisidedant prie klimato kaitos. Mes taip pat raginame išbandyti traukinį – o kad būtų dar smagiau – netoli traukinių stoties randasi ir lobis.
Nuotrauka: AB „Lietuvos geležinkeliai“ („LTG Link“)
Vėl šlapia pelkė
Pelkės, miškai ir natūralios pievos – tai mūsų trys pagrindiniai natūralūs ginklai kovoje su klimato kaita. Tokios teritorijos padeda sugerti CO2. Žinoma, kad jos mums padėtų, reikia kelių sąlygų: miškai turėtų būti nenukirsti ar atsodinti ne prieš tris mėnesius, natūralios pievos – su pievos augalų įvairove, o pelkės – neeksplotujamos durpėms kasti, o šlapios ir klampios. Tikros pelkės. Lietuvos gamtos fondas neseniai atkūrė dalį Aukštumalos pelkės, kad ji vėl galėtų tapti mūsų sąjungininke, o ne priešininke kovoje su klimato kaita.
Nuotrauka: Leono Jarašiaus nuotr.
Šėlstantis pajūris
Dauguma lietuvių mėgsta vasarą ilsėtis pajūryje. Tačiau tik nuolatiniai pajūrio gyventojai žino, ką reiškia „pikta“ Baltijos jūra. Kuo daugiau ekstremalių klimato reiškinių kyla, tuo daugiau paplūdimio ir kopų suvalgo Baltijos jūros bangos, tuo daugiau žalos pridaro ūžiantys vėjai ar pliaupiantys lietūs. Todėl pajūris pirmasis pajunta klimato kaitos padarinius. Ar žinote, kokie jūsų asmeniniai įpročiai padėtų mažinti klimato kaitos poveikį?
Nuotrauka: Deputy director of Curronian Spit national park Lina Dikšaitė
Sprendimas – saulė
Recently, solar energy has been enjoying a wave of popularity in Lithuania – after announcing financial support for Pastaruoju metu saulės energetika išgyvena tikrą pakilimą – praėjusiais metais paskelbus apie paramą asmeninėms saulės jėgainėms įsirengti, Aplinkos ministerija sulaukė maždaug 2 prašymų kiekvieną pirmosios paros minutę! Saulė gali mūsų namams suteikti energijos, kuri bus pagaminta mažiau teršiant aplinką ir neišmetant didžiulių kiekių CO2 į atmosferą. O vieta, į kurią jus nuvesime – unikali. Čia saulės jėgainę „prižiūri“ banda avių. Čia tiktų perfrazuoti lietuvišką pasakymą: „Ir avis soti, ir saulė virsta elektra!“installation of personal solar power plants, on the first day the Ministry of the Environment received about 2 requests every minute! The sun can supply our homes with energy that is produced with less pollution and without huge emissions of CO2. The place we will take you to is unique: here the solar power plant is “cared for” by a herd of sheep.
Nuotrauka: Compayny „Saulės grąža“
Jautiena – ne visada nuodėmė
Turbūt jau esate girdėję, jog tam, kad ant jūsų stalo atsirastų jautienos kepsnys, išmetami didžiuliai kiekiai CO2. Tačiau turime pabrėžti, jog tai ne visuomet yra tiesa. Ūkininkų Rutkauskų, prieš kelerius metus laimėjusių „Aplinkai draugiškiausių Lietuvos ūkininkų“ apdovanojimą, mėsiniai galvijai auga natūraliose pievose. Šios pievos sugeria CO2, todėl tokie plotai yra naudingi stabdant klimato kaitą. Ūkininkai taiko ir kitokių praktikų, tausojančių aplinką. Kokių? Sužinosite apsilankę jų ūkyje, kur jus nuves geo-lobio paieškos.
Nuotrauka: Adelė Banelienė, Lithuanian Fund for Nature
Džiūstantis ežeras
Dusia – tai „dzūkų jūra“. Didžiulis ežeras, mėgstamas ir žvejų, ir poilsiautojų. Ir vis dėlto, klimato kaita kėsinasi į Dusios vandenis – jo kranto linija vis traukiasi, ežeras džiūsta, kaip ir jo „kaimynas“, ežeras Metelys. Geolobį rasite tarp šių dviejų ežerų, Metelių regioninio parko teritorijoje. Čia aptinkamos ir griežtai saugomos Lietuvos „geležinės varlės“ – baliniai vėžliai. Tačiau koks bus jų likimas, vis džiūstant vandens negaunantiems ežerams?
Nuotrauka: Meteliai regional park
Lobius Lietuvoje paslėpė Lietuvos gamtos fondas
Lietuvos gamtos fondas – tai viena pirmųjų aplinkosauginių organizacijų Lietuvoje, veikianti nuo 1991-ųjų. Pagrindinė fondo veikla – retų ir nykstančių rūšių apsauga ir jų gyvenamųjų buveinių atkūrimas. Fondas taip pat reguliariai organizuoja įvairias informacines kampanijas moksleiviams, padėdamas jiems geriau pažinti gamtą, kurioje jie auga, taršos šaltinius, didindamas ekologinį sąmoningumą.
